Spalio 9-ąją Jurbarko kultūros centre nuaidėjo XIX vaikų ir jaunimo teatrų kūrybinės dirbtuvės-festivalis „Vaivorykštė 2026“ – ypatinga teatro šventė, suvienijusi skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų teatrus, kūrėjus, jaunus talentus ir visus, kuriems teatras yra daugiau nei scena. Tai buvo diena, kupina emocijų, kūrybinių atradimų, jautrių istorijų, profesionalaus meno ir svarbiausia – tikros bendrystės. „Vaivorykštė“, šiemet praūžusi jau 19-ąjį kartą, yra bendruomenė, kurioje vieni kitus palaiko, džiaugiasi kolegų sėkme, dalijasi patirtimi ir drąsiai leidžiasi į naujus kūrybinius ieškojimus. Šių metų festivalį atidarė šeimininkai – Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“, vadovaujamas režisierės Birutės Šneiderienės, pristatę specialiai atidarymui sukurtą etiudą. Sveikinimo žodį tarė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Rūta Vančienė, pasidžiaugusi gausiai susirinkusia teatro bendruomene ir gražia Jurbarke gyvuojančia tradicija. II aukšto fojė taip pat vyko gražus atidarymas – festivalio metu atidaryta „vaivorykštuko“, jauno, talentingo jurbarkiečio Manto Višinsko paroda „MAVI“. Atidarymo metu Mantas pasakojo apie savo darbus, kūrybinį įkvėpimą ir kvietė visus susipažinti su savo kūryba.
Po atidarymo pirmieji į didžiąją Jurbarko kultūros sceną žengė „Vaivorykštės“ aktoriai ir pristatė spektaklį „Maratonas“, režisuotą Birutės Šneiderienės ir Kajaus Kalvelio. Vėliau žiūrovus džiugino Kauno rajono meno mokyklos teatro grupė „2GNAS“ su spektakliu „Aš“, vadovaujama režisieriaus ir pjesės autoriaus Tomo Erbrėderio. Tauragės meno mokyklos „Pilies teatras“, vadovaujamas režisierės ir scenarijaus autorės Jolantos Kazlauskienės, pristatė spektaklį „Negirdimi“, o Šiaulių menų mokyklos vaikų ir jaunimo teatro studija „Kompanija šauni“, vadovaujama režisierių Dalės Dargienės ir Virginijaus Dargio, pakvietė į spektaklį „Kur dingo Edvinas Kratas?“. Plungės kultūros centro teatras „Saula“, vadovaujamas režisierių Sigitos ir Romo Matulių, pristatė spektaklį „Trys mylimos“, kvietusį žiūrovus susitikti su meilės istorijomis ir žmogiškaisiais jausmais. Festivalio pabaigoje Alytaus jaunimo centro dramos studija „Skrajokliai“, vadovaujama režisierių Ievos Ivanauskienės ir Jono Gaižausko, pristatė muzikinį spektaklį „Drugeliai po ratais“.
Kiekvienas kolektyvas į Jurbarką atsivežė savitą kūrybinį pasaulį, savą kalbėjimo būdą, jautrumą ir drąsą pasakoti. Skirtingos temos, skirtingos teatrinės kalbos ir skirtingų kartų patirtys susiliejo į vieną prasmingą visumą. Ypač džiugu, kad visi šventėje dalyvavę teatrai glaudžiai tarpusavyje susiję. Jų draugystė nesibaigia nusileidus uždangai ar išvykus iš festivalio – teatrai nuolat lankosi vieni kitų festivaliuose, susitinka kūrybinėse laboratorijose, dalijasi patirtimi, ieško naujų raiškos formų ir augina vieni kitus.
Pertraukų tarp spektaklių metų vyko įvairūs teatriniai užsiėmimai, laboratorijos, kurias vedė buvę „vaivorykštukai“ Arnas Ašmonas, Nia Bialoglovytė, esami „Vaivorykštės“ aktoriai, teatrų režisieriai. Edukacijų erdvėje „Kūrybos sodas“ teatrų režisieriai kūrė meniškus ir gražius darbus iš samanų – edukaciją vedė folkloro specialistė Birutė Bartkutė. Šventišką nuotaiką ir jaukią atmosferą kūrė ir muzikiniai pasirodymai – nuoširdžiai dėkojame atlikėjui Kazimierui Lygnugariui, sutikusiam dalyvauti mūsų šventėje. Savo dainas dovanojo ir „vaivorykštukai“ Vytė Matijošaitytė bei Paulius Samulevičius.
Dar vienas ypatingas susitikimas lauke scenoje – Arnas Ašmonas ir Varkė Labdarkė pakvietė visus į gyvą pokalbį „Nuo užsidegimo iki perdegimo“, kuriame netrūko ir puikios nuotaikos, ir prasmingų minčių apie žmogaus vidinę būseną, darbo užkulisius ir požiūrius.
Vienu ryškiausių festivalio akcentų tapo profesionalios šokio trupės „NUEPIKO“ spektaklis „Perdegimas“. Tai įtaigus, šiuolaikiškas ir profesionaliai atliktas kūrinys, kviečiantis susimąstyti apie nuolatinį skubėjimą, visuomenės keliamus lūkesčius ir ribą, kai siekis viską suspėti ima sekinti. Pasitelkdami išraiškingą kūno kalbą, judesį ir emocinę įtampą, šokėjai jautriai atskleidė šiuolaikinio žmogaus vidinę kovą, primindami, kaip svarbu išgirsti save, atpažinti savo ribas ir nepamiršti tikrųjų vertybių. Trupės profesionalumas, kūrybinė drąsa ir gebėjimas be žodžių perteikti prasmingą žinutę paliko ypač stiprų įspūdį. Nuoširdžiai dėkojame „NUEPIKO“ už išskirtinę meninę patirtį ir galimybę Jurbarko publikai susitikti su pasirodymu, kuris ne tik žavi, bet ir skatina susimąstyti.
Tokio masto kultūrinė šventė neįvyksta savaime. Už kiekvienos scenos, kiekvieno susitikimo, kiekvieno šviesos spindulio ir kiekvieno žiūrovą pasiekusio pasakojimo slypi daugybė žmonių, jų laikas, pastangos, atsakomybė ir tikėjimas kultūros prasme. Nuoširdžiai dėkojame visiems festivalio teatrams, jų vadovams, režisieriams ir jauniesiems aktoriams. Ačiū, kad atvykstate, kad grįžtate, kad kviečiate vieni kitus ir kad puoselėjate draugystę, kuri yra kur kas stipresnė už bet kokias ribas. Jūs įrodote, kad gražiausias teatro apdovanojimas – ne tik aplodismentai, bet ir žmonės, su kuriais norisi susitikti vėl ir vėl.
Nuoširdžiai dėkojame Jurbarko rajono savivaldybei už palaikymą ir galimybę puoselėti vaikų ir jaunimo teatrinę kultūrą, sudaryti sąlygas jauniesiems kūrėjams augti ir Jurbarke priimti įvairių Lietuvos teatrų bendruomenę.
Ačiū mūsų informaciniams partneriams – „Mūsų laikas“, „Šviesai“ ir visiems, kurie prisidėjo prie festivalio sklaidos bei įgyvendinimo.
Dėkojame Birutei Šneiderienei, festivalio organizatorei, visai Jurbarko kultūros centro komandai, darbuotojams, kurių Jūsų darbas dažnai lieka užkulisiuose, tačiau be jo nebūtų nei sklandaus renginio, nei akimirkų, kurias galėsime prisiminti dar ilgai.
Ypatingas ačiū – žiūrovams. Ačiū, kad atėjote, kad skyrėte savo laiką, kad klausėtės, stebėjote, išgyvenote kartu ir savo aplodismentais apdovanojote scenoje esančius žmones.
Iki kitų susitikimų, mieli teatro bičiuliai!
