Nors dėl karantino gyvi, tiesioginio bendravimo renginiai kol kas nevyksta, tai nesutrukdė jurbarkiškiams kovo 11-ąją pažymėti linksmai, išradingai ir džiugiai...
Nuo TOS Vasario 16-osios praėjo jau 103 metai... Labai daug - žmogui ir ne tiek jau daug - valstybei... Per tą laiką vasario 16-ųjų buvo įvairių: nuo tos, keistos ir drąsios, - 1918 metais, kada niekas iš tų, kurie ją kūrė, negalvojo apie istoriją, o tik apie ateitį... Per slaptai prisimenamą, iš lūpų į lūpas, iš širdies į širdį perduodamą sovietmetyje... Iki tos, kurią drąsiai, atvirai ir išdidžiai švęsdavome kasmet jau nepriklausomoje Lietuvoje - su plazdančiomis vėliavomis, laužais ir eisenomis, šokiais ir dainomis, ir trimis spalvomis nusidažiusiomis gatvėmis ir aikštėmis...
Sausio 13-oji - data, kuri visiems laikams įsirėžė kiekvieno Lietuvos piliečio širdyje ir skausmu dėl žuvusiųjų, ir pasididžiavimu dėl bendrai apgintos Laisvės, ir neblėstančia meile savo šaliai.
Šįmet sukako 30 metų nuo tos tragiškos nakties, amžiams įrašytos ne tik į Lietuvos, bet ir į viso pasaulio istoriją.
Minėdami 30-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines Jurbarko kultūros centras ir Girdžių, Skirsnemunės bei Žindaičių skyriai, kaip ir kasmet, prisidėjo prie prasmingos pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“ – sausio 13 d. 8.00 valandą dešimčiai minučių languose uždegtos vienybės ir atminimo žvakutės ir taip pagerbti kovojusieji ir žuvusieji už Laisvę.
Sausio 6-ąją, kaip ir kasmet, Jurbarko, Skirsnemunės ir Girdžių gyventojus aplankė Trys Karaliai. Išminčiai Kasparas, Merkelis ir Baltazaras, vedami kelrodės Žvaigždės ir nešini kūdikėliui Jėzui skirtomis dovanomis, palaimino Jurbarką, Skirsnemunę ir Girdžius. Jau daugiau kaip du tūkstantmečius Trys Karaliai kasmet ateina pas mus, nešdami savo dovanas - Džiaugsmą, Viltį, Meilę... Šį kartą Karaliai , laikydamiesi karantino ribojimų - kaukių ir saugaus atstumo – vis dėlto palinkėjo Jurbarko krašto gyventojams sveikatos, laimės ir gerovės...