Praėjusį šeštadienį, vasario 10 d., Panemunės pilyje vyko artėjančiomis Užgavėnėmis kvepiantis renginys – Žagarėlių čempionatas. Šioje nuotaikingoje popietėje dalyvavo žagarėlių kepėjai ir kepėjos, o jų gaminius skanavo specialiai šiam čempionatui sudaryta komisija. Lankytojų, ragautojų ir dalyvių tikrai netrūko, o visus juos linksmino Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis), dovanodami savo smagiausias melodijas.
2024-ieji mūsų šalyje bus ypač svarbūs, nes šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Liepos mėnesį susitiksime dainuoti bei šokti mūsų istoriją ir mūsų dabartį Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“. Penktadienį, vasario 9 d., Jurbarko kultūros centre vyko Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ šokių kolektyvų atranka Šokių dienos programai „Amžių tiltais“.
Vasario 2 dieną Jurbarko kultūros centre vyko ypatingas renginys – ypatingas jis buvo vienam Jurbarko kultūros centro mėgėjų meno kolektyvui – vaikų ir jaunimo teatrui „Vaivorykštė“ (vadovė Birutė Šneiderienė). Jaunieji aktoriai dar nebuvo pasirodę atnaujintoje scenoje, tad jiems tai buvo ypač laukiamas vakaras. „Vaivorykštukai“ pristatė spektaklį „Pabėgimas į Akropolį“.
Praėjusį šeštadienį, vasario 3 d., Kauno Girstučio kultūros centre vyko šokių festivalis-konkursas „Šok“, kurį organizavo „Dance Team association“. Konkurse dalyviai varžėsi street dance show, show dance, free dance, pop dance kategorijose. Mūsų miestui konkurse atstovavo Jurbarko kultūros centro šiuolaikinio šokio kolektyvai „Šypsena“ (vadovė Jolanta Telišauskienė) ir „Dona“ (vadovė Kristė Donauskienė).
Praėjusį šeštadienį, sausio 27 d., Panevėžio „Kalnapilio“ arenoje vyko tarptautinis šokių konkursas Baltic Cup“, kuriame dalyvavo ypatingai gausus būrys šokių kolektyvų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių. Visus pasirodymus vertino specialiai šiam konkursui sudaryta komisija, kuri taip pat buvo tarptautinė – ją sudarė nariai iš visų trijų Baltijos šalių. Mūsų miestui konkurse atstovavo taip pat didelė kompanija: Jurbarko kultūros centro šiuolaikinio šokio kolektyvai „Dona“ (vadovė Kristė Donauskienė) ir „Šypsena“ (vadovė Jolanta Telišauskienė).
Vakar, sausio 28 d., Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ (vadovė Birutė Šneiderienė) B. Dauguviečio „Žaldokynę“ pristatė dar viename gražiame Lietuvos kampelyje – teatras sulaukė kvietimo pasirodyti Kėdainių kultūros centro Pelėdnagių skyriuje. Su puikia nuotaika iškeliavę skirsnemuniškiai Pelėdnagiuose buvo sutikti ypatingai šiltai. Aktoriai džiaugiasi puikiai praėjusiu pasirodymu, organizatorių rūpestingumu, o labiausiai – pilnutėle žiūrovų sale.
Praėjusį šeštadienį, sausio 27 d., Veliuonos kultūros centre vyko III respublikinis tradicinių kapelų festivalis „Čirpulio čirpynė“. Gražioje šventėje mūsų miestui atstovavo Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis). Jurbarkiečius linksmai ir šiltai sutiko tiek renginį „moderavusi“ komunikabilioji Ulbienė, tiek renginio žiūrovai. „Čirpulio čirpynės“ scenoje taip pat pasirodė „Noragas“ iš Širvintų, „Čirpulė“ iš Veliuonos ir Vandžiogalos tradicinė kapela. „Santakos“ muzikantai dėkoja organizatoriams už kvietimą dalyvauti šaunioje šventėje.
Sausio 26-osios vakarą Jurbarko kultūros centre buvo pristatytas Konstantino Glinskio teatro spektaklis juokažaislė A. Fromas-Gužutis „Gudri našlė“ (režisierius Albertas Vidžiūnas, kompozitorė Aistė Noreikaitė, šviesų dailininkas Gintaras Zareckas, teatro meno vadovė Danutė Budrytė-Samienė). Nors spektaklis rodomas trečią kartą, bet tai buvo tikroji išbaigto spektaklio premjera. Konstantino Glinskio aktoriams ir visai kūrybinei komandai tai ypatingai džiugus įvykis, nes tai pirmasis teatro renginys Jurbarko kultūros centro didžiojoje salėje po jos renovacijos.
Sausio 27-oji Jurbarke, kaip ir visoje Lietuvoje, kasmet yra viena svarbiausių Holokausto atminimui skirtų dienų. Šią dieną Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metais savo rezoliucija paskelbė Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama diskriminacija ir prievarta religiniu ar etniniu pagrindu. 1945 m. sausio 27-ąją, besibaigiant Antrajam pasauliniam karui, buvo išvaduota didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo – Aušvico–Birkenau (Osvencimo) stovykla Lenkijoje, kurioje naciai nužudė daugiau kaip milijoną žmonių.