Vasario 14 d. Jurbarko kultūros centre įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Jurbarko skyriaus ataskaitinis susitikimas-koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Renginyje buvo įteiktos padėkos ir aptarti praėjusių metų rezultatai. Koncertą susirinkusiems dovanojo Jurbarko kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių moterų vokalinis ansamblis „Versmė“ (vadovas Arūnas Samys).
Vasario 14-osios vakarą, minint Šv. Valentino dieną, Jurbarko kavinėje „Liuksas“ vyko skambus džiazo muzikos vakaras. Šis vakaras buvo vienas iš jaunimo organizacijos „Prieštaktis“ rengiamų vakarų, kuriuose jurbarkiečius savo pasirodymais džiugina vis kiti dainininkai ir muzikantai. Šį kartą šventiniame vakare savo muzikinę programą pristatyti buvo pakviestas Jurbarko kultūros centro bigbendas „Jada“ (vadovas Povilas Jurkša, koncertmeisteris Vytis Binkauskas).
Vasario 15-ąją Lietuvos valstybės atkūrimo dieną minėjo Juodaičių bendruomenė. Šia gražia proga buvo pagerbti nusipelnę seniūnijos gyventojai, skambėjo sveikinimo kalbos ir lietuviškos eilės. Šventę vainikavo Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro (vadovė Danutė Samienė) poezijos spektaklis „Dairosi Dievas nuo kalno“ (režisierius Albertas Vidžiūnas). Spektaklis susirinkusiems priminė, koks gražus ir brangus yra lietuviškas žodis – jame telpa daugybė prasmių, skambėjimų ir pasakojimų.
Vasario 15 dieną Raudonės pilyje vyko muzikalus ir gražų būrį dainininkų sukvietęs solistų ir vokalinių ansamblių festivalis „Balsų tėkmė Lietuvai“. Renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, tad jame netrūko pačių gražiausių dainų, skirtų Tėvynei. Tarp dalyvių gražiai pasirodė ir Jurbarko kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Verdenė“ (vadovė Dalė Jonušauskienė, koncertmeisterė Danutė Švedienė).
Vasario 15 d. Utenoje vyko teatrų festivalis „Gi(y)lių beieškant“, kuriame dalyvavo Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyriaus teatras „Pakeleivis“ (vadovė Birutė Šneiderienė). Skirsnemuniškiai pristatė B. Dauguviečio „Žaldokynę“, kuri susirinkusiems kėlė ir juoko bangas, ir prisiminimus, ir kitas įvairias emocijas. „Pakeleivis“ kaip visada buvo palydėtas garsiomis ovacijomis, o po savo pasirodymo stebėjo kolegų darbą – Kupiškio kultūros centro Skapiškio teatro „Stebulė“ spektaklį „Nulaužytų šakų giesmės“.
Vasario 15 dieną Panemunės pilyje vyko trečiasis nacionalinis žagarėlių čempionatas. Ši šventė, jau tapusi gražia tradicija, sukviečia daugybę dalyvių iš visos Lietuvos – pavieniai asmenys ir įvairios organizacijos kepa skanėstus ir rungiasi, kurių žagarėliai pelnys skirtingas nominacijas ir geriausio žagarėlio titulą. Kaip ir ši šventė, taip ir jos muzikantai jau tampa tradicija – ne pirmus metus kurti puikią nuotaiką žagarėlių čempionate kvietimo sulaukė Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis).
Užgavėnės kasmet sugrįžta su trenksmu – tai metas, kai juokas nugali rimtį, kaukės atgyja, o linksmi persirengėliai primena, kad žiema jau traukiasi ir netrukus užleis vietą pavasariui. Šie garsūs ir smagūs personažai lankė ir Girdžių gyventojus bei įstaigas. Ir lankė ne tik primindami, kad laikas vyti žiemą iš kiemo, bet ir su gražia misija – dalinti sodinukus ir sėklas bei taip kviesti pavasarį.
Užgavėnės – triukšminga ir linksma žiemos palydų šventė, kai su kaukėmis, dainomis ir gardžiais blynais iš kiemų bei širdžių vejama žiema, o kartu pasitinkamas ilgai lauktas pavasaris. Būtent tokia šventė vasario 17-ąją vyko Žindaičiuose – pasipuošę linksmomis kaukėmis, nešini skaniais blynais ir lydimi artimųjų, visi susirinko prie Morės ir smagiai žaisdami, dainuodami palydėjo besibaigiančią žiemą.
Vasario 17-ąją visuose miestuose ir kaimuose buvo švenčiamos Užgavėnės – šiais metais visi ypač stengėmės, tikėdami, kad žiemos šaltukas tikrai po visų šėlionių pasitrauks. Smagios ir garsios Užgavėnės praūžė Skirsnemunėje – čia susirinkusieji vaišinosi skaniausiais blynais, žaidė įvairius žaidimus ir dalyvavo rungtyse, o tokios įtemptos ir kartu nuotaikingos Kanapinio bei Lašininio dvikovos vargu ar kas kada buvo matęs!
Užgavėnės – viena linksmiausių lietuviškų švenčių, simbolizuojanti žiemos išvarymą ir pavasario laukimą. Gatvėse šurmuliuoja persirengėliai, skamba juokas, kepami blynai, o Morės deginimas primena apie gamtos atsinaujinimą. Tai gyva tradicija, iš kartos į kartą perduodanti bendrystės ir džiaugsmo dvasią. Šiais metais Užgavėnes šventėme ir žiemą išvaryti bandėme vasario 17 dieną. Tradiciškai diena prasidėjo Užgavėnių persirengėlių (Jurbarko kultūros centro darbuotojai) vaikštynėmis po miestą, aplankant įvairias įstaigas ir sveikinant praeivius.