Senosios muzikos festivalyje – ypatingas vakaras Panemunės pilyje, skirtas Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai

Senosios muzikos festivalyje – ypatingas vakaras Panemunės pilyje, skirtas Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai

Rugsėjo 20 d. Panemunės pilyje įvyko ypatingas Senosios muzikos festivalio koncertas, skirtas Prūsijos kunigaikštystės 500 metų sukakčiai. Vakaro programa „Karaliaučiaus odės ir Berlyno dvaras – nuo Simono Dacho iki Sofijos kelionės“ subūrė klausytojus į muzikos ir istorijos kupiną kelionę, atvėrusią senosios Europos kultūros lobyną. Muzikinę programą dovanojo senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“ (Chiaroscuro): Monta Martinsone (Latvija ) – sopranas, Kristine Stumbure (Latvija) – išilginės fleitos ir barokinė skersinė fleita, Vilimas Norkūnas – klavesinas, basso continuo. Atlikėjai klausytojams dovanojo subtiliai parengtą programą, atskleidusią turtingą Prūsijos kunigaikštystės muzikinį paveldą ir kūrinius nuo ankstyvojo iki vėlyvojo baroko. Klausytojai išgirdo Heinricho Alberto (1604–1651), ankstyvojo baroko kompozitoriaus, ir Carlo Philipo Emmanuelio Bacho (1714–1788), vėlyvojo baroko genijaus, kūrinius. Koncerte skambėjo ne tik žymių kompozitorių kūriniai, bet ir mažiau žinomi baroko muzikos perlai, atskleidžiantys to meto muzikinės kultūros įvairovę ir turtingumą. Ansamblio „Šviesotamsa“ muzikantai, pasitelkdami autentiškus istorinius instrumentus, sukūrė nepakartojamą atmosferą: sopranės Monta Martinsone balso skaidrumas, Kristīnes Stumbure fleitos skambesio lengvumas ir Vilimo Norkūno meistriškumas prie klavesino bei basso continuo sužavėjo publiką, negailėjusią gausių aplodismentų.

Tą pačią dieną Panemunės pilyje vyko ir Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos istorinio šokio grupės „Reverence“, tad festivalio organizatoriai ypatingai džiaugiasi, kad Panemunės pilis dar kartą tapo gyvosios istorijos erdve, kurioje susiliejo menas, muzika ir architektūra. Festivalio meno vadovės Laura Matuzaitė-Kairienė ir Lina Lukošienė širdingai dėkoja visiems atvykusiems!
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau nuotraukų

Renginio video


Spausdinti   El. paštas