Rugsėjo 20 d. minėjome Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės dieną. Šia proga tradiciškai susiburiame ir prisimename lietuviškas tradicijas. Lygiadienis – laikas, kai diena ir naktis tampa lygios trukmės. Kartu prisimename ir baltų kultūros paveldą, mūsų šaknis ir vienybės svarbą šiandien. Renginį organizavo Jurbarko kultūros centro folkloro grupės „Imsrė“ ir „Imsriukai“, vadovaujamos Birutės Bartkutės, pakvietusios bendruomenę drauge palydėti derlingumo simbolį – ožį. Dainininkės keliavo miesto gatvėmis nuo kultūros centro iki Bišpilio, kartu dainavo lietuvių liaudies dainas ir kvietė susitikti prie piliakalnio. Atkeliavus čia, dalyviai ir svečiai surengė gražias lietuviškas apeigas su dainomis ir vaišėmis, skambėjo „imsriečių“ dainos, šiltą rudens dieną ore jautėsi ypatingai jauki atmosfera. Imsrės upeliu buvo plukdomi vainikėliai, nepamiršta ir viena svarbiausių Rudens lygiadienio tradicijų – ožio aukojimas. Senovės lietuviai rudens lygiadienį būtinai aukodavo ožį – vaisingumo, derlingumo simbolį. Šiuo simboliu dėkojama už derliaus dovanas ir prašoma, kad kitais metais vėl derlius užaugtų.
Jaukus renginys gamtoje priminė, kad baltų kultūros palikimas gyvas tiek mūsų dainose, tiek apeigose, tiek bendruomenės buvime drauge. O rudens lygiadienis – puiki proga sustoti, pažvelgti į gamtos ciklus ir prisiminti, jog vienybė bei tradicijų tęstinumas yra mūsų stiprybė. Nuoširdžiai dėkojame Jurbarko kultūros centro folkloro grupėms „Imsrė“ ir „Imsriukai“, vadovei Birutei ir visiems buvusiems kartu!
