NAUJIENOS

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena minima bene visuose dideliuose ir mažuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o kiekviename jų dažniausiai būna susiformavusi graži tradicija, kaip šią ypatingą dieną atšvęsti. Jurbarko rajono Girdžių kaime ši diena – išskirtinė. Jurbarko kultūros centro Girdžių skyriaus kultūrinės veiklos organizatoriaus Algimanto Vizbaro prieš keletą metų kilusi idėja Girdžiuose organizuoti važiuotynes jau tapo neatsiejama Kovo 11-osios dalis. Tai – puikus įrodymas, kad kai labai nori ir tiki – įvairiausi siekiai tikrai įgyvendinami. Algimantas šiam įvykiui ruošiasi iš anksto visus kviesdamas ir ragindamas prisijungti, organizuodamas ir net siūdamas vėliavas – kad visi atvykę būtų pasipuošę mūsų tautine atributika.

Praėjusį šeštadienį, kovo 8 dieną, Jurbarko kultūros centras buvo kupinas jaunatviško juoko, džiugesio, šurmulio ir smagaus jaudulio – mūsų namų scenoje sukosi gausybė vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių kolektyvų. Jau antrą kartą Jurbarke nuskambėjo Jurbarko kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo „Sūkurėlis“ vadovės Kristės Donauskienės inicijuojamas festivalis „Šokio siautuly“. Praėjusiais metais, taip pat artėjant Kovo 11-osios šventei, praūžęs festivalis ir dalyviams, ir žiūrovams paliko puikius įspūdžius, tad šiais metais grįžo su dar didesne jėga.

Šiandien, kovo 6 d., Jurbarko kultūros centre svečiavosi Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos mokiniai, kurie sėmėsi žinių iš folkloro specialistės, folkloro grupių „Imsrė“ ir „Imsriukai“ vadovės Birutės Bartkutės. Birutė pristatė sodo rišimo iš šiaudelių galimybes ir būdus, vaikučiai pagamino po sodelį ir turiningai praleido laiką. Dėkojame smalsiems ir darbštiems vaikams bei jų mokytojai!

Kovo 4 dieną Jurbarke buvo švenčiamos Užgavėnės. Viena smagiausių lietuviškų švenčių, skirta išvyti žiemą ir pakviesti artėjantį pavasarį, mūsų mieste kasmet būna garsi, tranki ir nuotaikinga. Užgavėnių rytą miesto gatvėmis vaikščiojo triukšmingi persirengėliai (Jurbarko kultūros centro darbuotojai), sveikindami visus sutiktus Užgavėnių proga ir kviesdami į vakaro šventę. Užgavėnių svita aplankė Jurbarko rajono savivaldybę, Jurbarko kredito uniją, „Ąžuoliuko“ mokyklą, lopšelį-darželį „Nykštukas“, laikraščių „Šviesa“ ir „Mūsų laikas“ redakcijas, Jurbarko rajono savivaldybės viešąją biblioteką, Jurbarko krašto muziejų ir kitas įstaigas, įmones bei parduotuves.

Vakar, kovo 5 dieną, Jurbarko kultūros centre tvyrojo ypatingas džiaugsmas – į mūsų namus sugrįžo restauruotas fortepijonas. Prasidėjus renginiui Jurbarko kultūros centro kultūrinių renginių organizatorius Gintaras Zareckas pristatė fortepijono istoriją, buvo rodomos senos nuotraukos ir kita vaizdinė medžiaga iš įvairių pasirodymų. Ekranui pakilus, skambant M. K. Čiurlionio muzikai, išvydome tai, ko laukėme ilgai – į Jurbarko kultūros centro sceną sugrįžusį fortepijoną. Atlikti pirmąjį kūrinį buvo pakviestas mažasis muzikantas Dovydas Mickevičius iš Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos (mokytoja Jovita Misiūnienė). Vėliau koncerte savo kūrinį atliko Rytis Glinskas, nuostabią dainą dovanojo kompozitorė, dainininkė Rūta Šličkutė. Sveikinimo žodį tarė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.

Kovo 4-osios pavakarę Žindaičiuose smagiai atšvęstos Užgavėnės. Nedidelė, tačiau vieninga bendruomenė susibūrė nuotaikingoms žiemos palydoms. Šventinis vakaras neapsiėjo be visų svarbiausių akcentų – kvapnių blynų, smagių žaidimų, linksmų persirengėlių ir Morės, kuriai liepsnojant kartu buvo sudegintos ir visos žiemos negandos. Dėkojame buvusiems kartu ir linkime šviesaus pavasario!

Vakar, kovo 4-ąją, visoje Lietuvoje buvo švenčiamos Užgavėnės – archajiška žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį. Skirsnemunėje, bendradarbiaujant su Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindine mokykla, buvo suorganizuota ne tik smagi Užgavėnių šventė, bet ir Kaziuko mugė. Joje moksleiviai prekiavo savo sukurtais rankdarbiais, įvairiais skanėstais ir kitais daiktais.

Pirmąją pavasario dieną VDA Panemunės pilyje vyko nuotaikingas ir kvapnus „Žagarėlių čempionatas“. Tai jau ne pirmus metus vykstantis renginys, sukviečiantis skaniausių žagarėlių kepėjus ir ragautojus, siekiant išrinkti šauniausius kepinius ir jų šeimininkus. Kol kepėjai pristatinėjo ir kvietė susirinkusius ragauti savo skanėstų, visiems gerą ir muzikalią atmosferą sukūrė Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“ (vadovas Petras Pojavis). Muzikantai jau antrą kartą dalyvauja šiame smagiame renginyje ir džiaugiasi, kad tai tampa gražia beprasidedančio pavasario tradicija.

2024 metų lapkričio pradžioje įvyko naujo dokumentinio filmo „Pietryčių Lietuvos istorijos“ premjera. Šis filmas kviečia žiūrovus pažvelgti į jaudinančius ir plačiajai mūsų visuomenei dar mažai žinomus lietuvių švietimo vingius nuo 1920 metų iki šių dienų. Minint Lietuvių kalbos dienas, Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro vadovės Danutės Samienės iniciatyva, šis filmas buvo nemokamai pristatytas ir Jurbarko kultūros centre. Stebėti filmo pristatymo susirinko gausi Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivių publika. Filmą pristatė režisierius Albertas Vidžiūnas bei filmo sumanytojas ir pagrindinis rėmėjas Mindaugas Vyskupaitis.

Vakar, vasario 23-ąją, visoje Lietuvoje buvo kviečiama kartu minėti trečiąsias karo Ukrainoje metines ir prisijungti į visuotinę solidarumo akciją „Laisvė šviečia 2025. Radarom“. Šia akcija siekiama vienyti žmones, parodyti, kad mums rūpi ir priminti, kad pagalba ukrainiečiams yra gyvybiškai būtina. Akcijos „Radarom“ metu žmonės kviečiami aukoti ir kartu surinkti kuo didesnę lėšų sumą, už kurią bus perkami dronai ir kita už Ukrainos ir visų mūsų laisvę kovojantiems kariams būtina technika. Jurbarko kultūros centras ir šiais metais prisijungė prie šios akcijos ir vasario 23-osios vakarą pakvietė visus į Jurbarko rajono savivaldybės aikštę, kur švietė liepsnojantis aukuras, žuvusieji buvo pagerbti visuotine Tylos minute, skambėjo Ukrainos himnas, kultūrinių renginių organizatoriaus Gintaro Zarecko priminimas, kaip svarbu yra palaikyti ir aukoti, ukrainietės Annos Romaniutos jautri ir įtaigi kalba, kurią iš ukrainiečių kalbos išverstą į lietuvių kalbą skaitė ukrainietės, gyvenančios Jurbarke ir jau mokančios kalbėti mūsų gimtąja kalba.