Kiekvieno iš mūsų gyvenimas – lyg upė. Prasidedanti nuo nedidelio duburėlio, iš kurio vanduo, persisvėręs per jo kraštus, pradeda savo kelionę. Pradžioje maža srovelė nedrąsiai ieško kelio, kol suvokia, kaip reikia įveikti pasitaikančias kliūtis. Ji raitosi, vinguriuoja tarp žolynų, lapų, šakelių. Aplenkia akiratį užstojančius akmenėlius ir grumstelius, kartais kiek nusigąsta papuolusi į provėžą ar žvėries įmintą pėdą. Tačiau ji jau žino, kad svarbiausia – nesustoti ir judėti pirmyn. Palengva srovė virsta vis platėjančiu vandenų taku – tekančia upe. Jai jau nebaisios jokios kliūtys. Galinga tėkmė dabar jau pati yra jėga, su kuria turi susigyventi aplinkiniai. Geriausia, kai ją pamilsta ir priima.
